Skolų išieškojimas Lietuvoje: Kodėl neveikia „kabančių“ skolų sistema ir kaip DI gali viską pakeisti?
Įžanga
Lietuvos ekonomika ir socialinė gerovė kenčia nuo ilgus metus „kabančių“ skolų. Ši problema yra ne tik atskirų asmenų, bet ir visos valstybės galvos skausmas. Dabartinė antstolių sistema, nors ir reglamentuota, sukuria užburtą ratą, kuris demotyvuoja skolininkus, skatina šešėlinę ekonomiką ir generuoja nuostolius tiek kreditoriams, tiek valstybei. Atėjo laikas į šią problemą pažvelgti moderniai ir technologiniais sprendimais.
Kam reikalinga antstolių institucija?
Lietuvai reikia stiprios pramonės, klestinčio žemės ūkio, spartaus paslaugų sektoriaus, kad žmonės galėtų kurti savo gerovę ir kad tvirtėtų valstybė bei tradicinė šeima, kuri generuoja gyventojus. Mums nereikia antstolių, kurie uždirba neproporcingai dideles pajamas, kurios paprastiems Lietuvos piliečiams yra neįsivaizduojamos. Ši institucija nereikalinga nei valstybei, nei jos žmonėms, nes ji nesukuria jokios realios vertės ar gerovės.
Kodėl dabartinė sistema yra ydinga?
Dabartinis skolų išieškojimo modelis remiasi nuolatinių išlaidų generavimu. Nors Teisingumo ministerija ir Antstolių rūmai teigia, kad papildomos išlaidos nebeskaičiuojamos po trejų metų, pats bylos „kabinimo“ principas išlieka. Antstolių atlyginimas dažnai priklauso nuo išieškotų sumų, tačiau beviltiškos bylos, kurios sudaro didelę dalį antstolių portfelio, tampa pelno šaltiniu per minimalias, bet nuolatines administravimo išlaidas. Tai sukuria situaciją, kai antstoliams nėra motyvacijos užbaigti bylas.
Demotyvacija ir šešėlinė ekonomika: Asmuo, turintis skolų, randa legalų darbą, tačiau didelė dalis jo uždarbio yra paimama. Ši situacija lemia, kad skolininkui neapsimoka dirbti legaliai. Jis renkasi šešėlinę ekonomiką, kur gauna pinigus „į rankas“. Valstybė praranda mokesčius, o skola ir toliau auga, kas sukelia beviltiškumo jausmą.
Ekonominiai nuostoliai: Kreditoriai, ilgai neatgaudami skolų, negali reinvestuoti pinigų, stabdo verslo plėtrą ir nekuria naujų darbo vietų. Ši stagnacija kenkia visai šalies ekonomikai.
Kodėl skolininkui leidžiama grąžinti „kabančias“ skolas?
Lietuvos įstatymai leidžia skolininkui grąžinti skolas, kad ir kokios senos jos būtų. Šis principas remiasi prielaida, kad skola – tai asmens finansinis įsipareigojimas, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad jis būtų įvykdytas, nepaisant prabėgusio laiko. Tačiau realybėje ši nuostata sukelia neigiamą grandininę reakciją:
Nepagrįstas lūkesčių palaikymas: Teisinė galimybė išieškoti net ir beviltišką skolą leidžia antstoliams formaliai laikyti bylas aktyviomis. Tai palaiko ir kreditorių viltį atgauti lėšas, nors šansai yra minimalūs. Taip gaištamas laikas ir eikvojami resursai, kurie galėtų būti panaudoti efektyviau.
Papildomos išlaidos: Net ir bylos „kabinimo“ atveju, kai skola nepadidėja, vis tiek kyla papildomos išlaidos, tokios kaip banko pavedimai, pašto išlaidos, kurios didina bendrą skolos sumą. Šios išlaidos atbaido skolininką nuo noro grąžinti skolą, net ir tada, kai jis turi galimybę.
Visuomenės požiūris: Kai valstybė ilgus metus leidžia egzistuoti tokioms „kabančioms“ skoloms, tai rodo neefektyvumą ir sukelia nepasitikėjimą teisine sistema. Tai griauna ne tik skolininko finansinę, bet ir socialinę gerovę, neleidžiant jam grįžti į produktyvią visuomenės dalį.
Dirbtinis intelektas – efektyvus ir ekonomiškas sprendimas
Ar tikrai žmogui reikia atlikti rutininę skolų išieškojimo procedūrą? Šiandienos technologijos leidžia supaprastinti ir automatizuoti daugelį antstolių funkcijų, taip sumažinant kaštus ir padidinant efektyvumą.
Duomenų apdorojimas ir analizė: Dirbtinis intelektas gali per kelias sekundes apdoroti milžiniškus duomenų kiekius – patikrinti skolininko turtinę padėtį, pajamas, susirasti visą viešai prieinamą informaciją. Tai gerokai efektyviau nei antstolio užklausos.
Automatinis procesų valdymas: Nuo vykdomųjų dokumentų registravimo iki pranešimų siuntimo ir išskaitų administravimo – viską gali atlikti DI. Tai panaikintų žmogiškąjį faktorių, kuris neretai lemia procesų vilkinimą. Taip pat būtų sumažintos administravimo išlaidos, kurios dabar gula ant skolininko pečių.
Prognozavimas ir sprendimų priėmimas: DI gali analizuoti skolininko mokumo duomenis ir prognozuoti, ar skola yra išieškotina. Jei sistema nustato, kad skola yra beviltiška, ji gali automatiškai inicijuoti supaprastintą skolų nurašymo ar bankroto procedūrą, suteikiant asmeniui galimybę pradėti gyvenimą iš naujo ir grįžti į legalią darbo rinką.
Išvada
Senas modelis nebeveikia. Pasaulis keičiasi, o kartu su juo turi keistis ir valstybės sistemos. Skolų išieškojimo funkcija, paremta dirbtiniu intelektu, taptų efektyviu ir ekonomiškai pagrįstu įrankiu, kuris padėtų išspręsti ne tik finansines, bet ir svarbias socialines problemas. Atėjo laikas ne „kabinti“ skolas, o suteikti galimybę pradėti gyvenimą iš naujo.